Kaip tapti vilkiko vairuotoju?
Krovininiai automobiliai ir sunkvežimiai yra ekonomikos būklės indikatorius, jai pervežami dideli prekių kiekiai, be to, tai varomoji jėga kituose sektoriuose. Lengvųjų ir krovininių automobilių kelių infrastruktūra yra bendra, tačiau galima teigti, kad paprastai jie važiuoja ,,lygiagrečiomis’’ eismo juostomis. Bendravimas kelyje sukuria stereotipus, kai kurie jų yra tiesa, kai kurie – ne.
Didžiausias pasaulyje sunkvežimių ir specialiosios technikos prekybos portalas ,,Mascus’’, bendradarbiaudamas su transporto specialistais, pristato įžvalgą į sunkvežimių transporto pramonę. Šį kartą apie tai, kaip mokosi ir dirba tarptautinių pervežimų srityje didelių krovininių automobilių vairuotojai. Jei planuojate tapti vilkiko vairuotoju arba ieškote naujos darbo vietos šioje pozicijoje – užsukite į randu.lt, ten galėsite matyti kokios įmonės siūlo darbą Kaune, Lietuvoje ir net užsienyje.
Kaip ir kiekvienas eismo dalyvis, vilkikų vairuotojai pradeda nuo mokymosi vairuoti. Norėdami gauti teisę vairuoti sunkvežimį, jie turi dalyvauti C kategorijos vairuotojų kursuose. Juos sudaro vairavimo teorijos kursas ir praktinio vairavimo pamokos. Tiksliai įvardinti kategorijos mokymosi išlaidų neįmanoma dėl skirtingų mokyklų ir besimokančiųjų lygio, bet apytikslė suma yra 350 – 400 eurų.
Norint vairuoti didelius vilkikus, tai yra automobilius su priekaba, reikia žengti kitą žingsnį – gauti CE kategoriją. Kursai trunka dvi savaites, o važiavimą būtina tobulinti mažiausiai 11 valandų. CE kategorijos kursų dalyviai turi būti bent 24 metų amžiaus. Profesinės kvalifikacijos tobulinimo mokymo kursą privaloma išklausyti kas 5 metus. Kursų apytikslė kaina – 350 eurų.
Šiandienos tarptautiniai krovinių pervežimai yra organizuojami taip, kad vilkikai ir jų vairuotojai dirba kaip laivai ir jūrininkai: prekių priėmimo ir perdavimo vietos yra išsibarsčiusios visame žemyne, todėl kelyje gali tekti praleisti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Kadangi transporto bendrovės teikia savo paslaugas tokiame plačiame areale, labai įprasta, kad reisas ir prekių pasiėmimas prasideda kitoje šalyje.
Vilkiko ekipaže gali būti vienas vairuotojas, bet tolimuosiuose reisuose paprastai dirba du vairuotojai ir pagal taisykles jie laikosi 30 valandų ciklo: pagal jį kiekvienas vairuotojas vairuoja devynias valandas, ne vėliau kaip kas 4,5 valandos darydami pertrauką. Kitas tris valandas skiria kitoms užduotims, pavyzdžiui, pakrovimo ir iškrovimo darbams, o dar kitas devynias valandas jie skiria poilsiui. Du kartus per savaitę vairuotojas gali vairuoti dešimt valandų, tačiau atitinkamai mažėja laikas, kuris gali būti skirtas darbui ar laisvalaikiui.
Nesunku suprasti, kad tokio rėžimo sunku laikytis. Todėl kartą per savaitę, priklausomai nuo reiso trukmės, būtina 24 arba 25 valandų pertrauka, kad vairuotojai tinkamai pailsėtų. Prancūzijoje galioja reikalavimas pertrauku metu miegoti ne automobilio kabinoje, o viešbutyje.
Lengvųjų automobilių vairuotojai turėtų būti pastebėję, kad vilkikų keliuose daugiausia galima pamatyti naktimis. Dažniausiai taip yra todėl, kad vežėjai turi prisitaikyti prie klientų darbo valandų. Jei krovinys turi būti gautas ryte, pavyzdžiui, šiaurės Lenkijoje, iš Latvijos automobilis turi išvykti vakare.
Kalbant apie išorines aplinkybes – vilkikų vairuotojai susiduria su tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti: rūkas, vairavimas naktį, sningant, smarkiai lyjant, didesnėse šalyse nervinę įtampą sukelia labai intensyvus eismas. Kas ir kokio amžiaus turėtų rinktis šią profesiją? Ilgos kelionės ir ypatingos aplinkybės tinka tikrai ne visiems, tačiau kažkam vilkiko vairavimas tikrai yra svajonių darbas. Gal todėl, kad jau seniai tai nėra tik paprastas vairo sukiojimas.