Susidūrimas su gyvūnais kelyje
Bijai vilko – neik į mišką. Bijai avarijų – nesėsk už vairo. Ir apskritai nesinaudok transporto priemonėmis. Nė vienas nesame apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų kelyje. Drausta yra mūsų civilinė atsakomybė, tačiau nesame apsaugoti nuo nelaimingų įvykių kelyje.
Vienas iš pasitaikančių eismo įvykių – susidūrimas su gyvūnais. Valstybė siekdama išvengti eismo įvykių: apsaugoti eismo dalyvius ir laukinius gyvūnus nuo žūčių, imasi saugumo priemonių – stato apsaugines tvoras. Tvoros dažniausiai statomos magistraliniuose keliuose, ten kur leistinas didesnis greitis, arčiau miškas ir daugiau gyvūnų. Tačiau statistika rodo, kad tvoros ne visada padeda.
Gyvūnai migruoja dėl keleto priežasčių: kai pasikeičia mitybos sąlygos, rujos metu, migracija pasidaro intensyvesnė vasaros pabaigoje, spalio, lapkričio ir gegužės mėnesiais. Gyvūnai yra stiprūs ir juos valdo instinktai, todėl dažnai tvora jiems pasirodo menka kliūtis.
Požeminės perėjos smulkiajai faunai. Kelininkai įrengia požemines perėjas – vamzdžius, iki pusės metro skersmens – smulkiesiems miško žvėreliams: kiškiams, lapėms, driežams, ežiams ir kt. Stambieji žvėrys taip pat gali kirsti kelią pasinaudodami patvoriuose, šalia atitvarų, įrengtais tramplinais.
2012 metais statistiniuose duomenyse užregistruoti 1 302 susidūrimai su gyvūnais, kuriuose buvo sužeisti ir žmonės. Kelininkai rengdami apsaugines priemones bendradarbiauja su policija, domisi statistika ir naujas apsaugines tvoras įrenginėja ten kur veda žvėrių keliai ir kur intensyvesnis mašinų srautas. Gyvūnai yra valstybės nuosavybė ir jeigu vairuotojas neturi papildomo automobilio draudimo (apie kurį plačiau galima paskaityti https://www.ld.lt/privalomasis-draudimas ), jam žala – neatlyginama. Vairuotojas privalo pranešti policijai apie susidūrimą su gyvūnų, tuomet yra nustatoma kieno medžioklės plotui priklauso žvėris ir medžiotojai atvyksta nutraukti jo kančių ar paimti jau negyvą žvėrį.