Tiuninguoti automobiliai
Vis dažniau ir dažniau girdime automobilių fanus kalbant apie auto tiuningą. Tiesa, lietuvių kalboje ši angliško žodžio „tuning“ svetimybė yra nevartotina. Derėtų sakyti: „automobilio puošyba, derinimas, pertvarkymas ar pakeitimas“. Bet „tiuningavimas“ taip prilipo mūsų šnekamojoje kalboje, kad atsiprašysim kalbininkų ir straipsnyje naudosime populiariąją, „nelegaliąją“ „auto puošybos” alternatyvą — „tiuningas“.
Automobilio „tiuningas“ iš esmė yra transporto priemonės veikimo ar išvaizdos modifikavimas. Taip pat egzistuoja toks dalykas variklio „tiuningas“, paprastai kalbant tai yra reguliavimas, vidaus degimo variklio ar jo valdymo bloko modifikavimas.
Dauguma transporto priemonių gamyklose yra kuriami taip, kad tenkintų paprastus, vidutinius vairuotojų lūkesčius ir atitiktų jų keliamas sąlygas kasdieniam automobiliui. „Tiuningas“ tapo būdu individualizuoti savo transporto priemonės charakteristikas pagal savo asmeninius pageidavimus.
Automobiliai gali būti modifikuojami taip, kad būtų ekonomiškesni (degintų mažiau kuro), galingesni ar lengviau prižiūrimi.
Paprastai mūsų galvose žodis „tiuningas“ siejasi su automobilių lenktynėnis, nors daugelis parodomųjų automobilių nekonkuruoja. „Tiuninguoti“ automobiliai yra skirti tam, kad transporto priemonės vairavimas, ir apskritai turėjimas, teiktų malonumą.
Išoriniai automobilio pakeitimai apima ne tik kėbulo išvaizdos modifikacijas, bet ir aerodinaminių savybių pakeitimus koreguojant transporto priemonės: šonus, priekinį ir galinį bamperius, aptaką (angl. spoiler) (oro, vėjo nukreipėją, mums geriau žinomą kaip „spoilerį“), orlaides bei lengvinant ratus.
Automobilių „tiuningo“ aukso amžius — dešimtmečiai tarp Antrojo pasaulinio karo ir oro taršos apribojimų apribojimų pradžios. Dabar automobilius gali „tiuninguoti“ kiekvienas vairuotojas savo garažėlyje arba gali nukeliauti į autoservisą ir užsisakyti profesionalias „tiuningavimo“ paslaugas.