Žieminiai degalai
Lietuvoje žmonėms tenka kiekvieną sezoną keisti ne tik rūbus ir batus, bet ir automobilių padangas, jų langų plovimo skysčius bei degalus. Visi esame susidūrę su ta problema — staiga nelauktai atkeliauja žiema ir ryte mes vargais negalais mėginame užvesti automobilį. O problema labai paprasta ir aiški, atėjus šaltiesiems orams automobiliui reikalingi žieminiai degalai, kurių dėka sutaupome savo laiką ir nervus. Taigi, šį kartą plačiau apie žieminius degalus.
Paprastai greičiau užšąla dyzelinis kuras ir jo naudotojai tikrai yra susidūrę su šia bėda bei žino, kaip ją spręsti. Dyzelinas, vairuotojų atžvilgiu, pasižymi nepalankia savybe. Dyzelinas, esant vėsesnei temperatūrai, net ne šaltukui spaudžiant, o paprasčiausiai vėstant, pradeda kristalizuotis. Susikristalizavę parafinai ima kimšti filtrą bei vamzdelius, tai ir yra sutrikdyto variklio darbo priežastis. Didžioji dalis dyzelinių degalų atėjus šaltiesiems metų laikams virsta klampiais geliais, kurie neprateka nei pro filtrus nei pro vamzdelius, net siurblio jėga tampa bejėge prieš sušalusius dyzelinius degalus. Kad ir kokios aukštos kokybės dyzeliną naudotumėte, visuose jų rūšyse, sudėtyje yra parafinų, kurie krentant temperatūrai labai greitai ima jungtis į kristalus, o šie dariniai ne tik neigiamai veikia variklio darbą ir nulemia nestabilų veikimą, bet ir apskritai gali taip užkimšti vamzdelius ir filtrus, jog automobilio nebe užvesite kol neatšils oras.
Visi žieminiai degalai privalo atitikti tam tikrus reikalavimus, kurie užtikrina deramą transporto priemonių eksploataciją. Degalai turi išlikti lakūs ne tik nulinėje ar kiek žemesnėje temperatūroje, bet ir esant išties žemoms temperatūroms, Pagalvokite apie šiaurines pasaulio dalis, kur žemiausia temperatūra gali siekti 30 ar net 60 laipsnių šalčio. Ar žinojote, kad Lietuvoje 1956 metais Utenoje buvo užfiksuotas respublikinis šalčio rekordas? Tais metais temperatūra buvo nukritusi iki 42,9 laipsnių. Būtent tokioms oro sąlygoms reikalingi degalai atitinkantys žieminio kuro reikalavimus.